ŽMOGUS – VIENTISAS TRIVEIDIS SUBJEKTAS: KŪNAS, JUDESYS, SIELA.
Osteopatija - tai savigydos mokykla, kuri tvirtina, kad kūnas tai gyvas organizmas su savo biomechaniniais, biodinaminiais dėsniais, ir jame egzistuoja struktūrinis, funkcinis, ir emocinis tarpusavio ryšys. Šis ryšys tiriamas organizmo pokyčių eigoje ir ligos išsivystymo metu.
Osteopatinis gydymas – manualinių technikų taikymas remiantis osteopatijos filosofijos principais. Oteopatija sukurta gydytojo chirurgo dr. Andrew Taylor Still 1874m. Jis dirbo su žmogaus kūnu liesdamas jį rankomis, apkabindamas jį ir darydamas įtaką panaudodamas gamtos gydomąją jėgą. Tokiu būdu jis padėjo pagrindą naujos specialybės vystymuisi (osteopatijos). Šį metodą taiko gydytojai, kurie įsisavina papildomą struktūrinę, funkcinę diagnostiką biomechaninių ir biodinaminių disfunkcijų vystymosi dėsnius ir jų gydymą, kad pagerinti pacientų sveikatą ir jų gyvenimo kokybę
Jis tvirtino, kad gyvenimas tai judesys. Organizme visos dalys funkcijuoja harmoniniu būdu, kad visos sitemos būtų pusiausvyroje. Atsiradus įvairiems sustandėjimams, randams, blokadoms, judesio apribojimams – sutrinka kūno pusiausvyra. Atsiradus netaisyklingiems įtempimams ar judesio apribojimams, išsivysto liga. Gydytojas A. Still manė, kad osteopatija sumažina chirurginio gydymo būtinybęir medikamentų vartojimą, tačiau neatmeta jų, kai yra reikalinga.
Osteopatinės manipuliacijos kartu su dabartine medicina sudaro galimybes joms būti holistinėmis ( gr. Holon - visas). Osteopatinio gydymas priklauso nuo daugybės faktorių: palpacijos lygio, kurie priklauso nuo osteopato žinių ir patirties. Gydymas atliekamas struktūriniame lygyje gydant:
- Kaulus
- Sąnarius
- Fascijas
- Raiščius
- Raumenis
- Membranas
- Vidaus organus
- Skysčius
- Organizmo potenciją
- Embriologinių audinių judesio lygyje
- Energetiniame lygmenyje
- Taip pat įvairiame audinių gylyje: oda, poodis, fascija, raumenys, vidaus organai, kaulai
Atliekant osteopatines technikas, jėga panaudojama iš išorės, o kūnas pats turi sukurti korekciją iš vidaus, kad organizmo audinius nukreipti į mažesnio disbalanso pusę. Osteopatijoje yra įvairūs metodai stimuliuoti organizmo savigydos ir savireguliacijos jėgas.
OSTEOPATIJOJE NAUDOJAMI ĮVAIRŪS METODAI IR TECHNIKOS:
- Didelio greičio ir mažos amplitudės
- Mažos amplitudės ir mažo greičio
- Raumenų energijos technikos
- Raiščių balanso technikos
- Fascialinių įtempimų subalansavimas
- Visceralinės technikos
- Kraniosakralinės technikos
- Skysčių technikos
- Biodinaminės technikos
- Energetinės technikos
PAGRINDINĖS DARBO KRYPTYS OSTEOPATIJOJE:
- Struktūrinė
- Kranialinė
- Visceralinė
- Fascialinė
Dirbant su pacientu, neįmanoma dirbti viena kryptimi arba naudoti tik vieną metodą. Dažniausiai pereinama nuo vieno prie kito metodo nepastebimai.
Žmogus – tai vientisas organizmas ir funkcijonuoja kaip vientisa savireguliuojanti struktūra, kuri reaguoja nepertraukiamai į išorinių faktorių įtaką.
Osteopatija – tai visa apimanti diagnostikos ir terapijos sistema, kurios pagrindas yra anatomija ir fiziologija, padedanti išvengti ligos ar ją išgydyti.
Organizmo subalansavimas - prevencinės medicinos kryptis.